Sveiki, mieli skaitytojai! Šiandien noriu pasidalinti savo mintimis ir patirtimi naudojant mulčią. Kodėl pradėjau mulčiuoti, ką tai duoda mano augalams ir man.
Kodėl aš įsimylėjau mulčią?
Mūsų mamos ir močiutės visada mus mokė: sodas turi būti švarus, be piktžolių, gėlynai – tobuli.
Tačiau praktika rodo: viską padaryti per vieną ar du savaitgalius tiesiog nerealu! Skirtingiems augalams reikia reguliarios priežiūros, o nuolatiniam ravėjimui niekada neužtenka jėgų ir laiko. Štai kur mane išgelbėjo mulčiavimas!
Kas tai? Tiesiog užberkite dirvą turimomis medžiagomis – organinėmis (žolė, lapai) arba neorganinėmis (kartonas, neaustinė medžiaga). Ir tai yra daugelio problemų sprendimas!
6 mulčio privalumai
✅ Sudie, amžinas ravėjimas!
Akivaizdžiausias dalykas yra tai, kad nustojame be galo kovoti su piktžolėmis! Mulčiuotos lysvės ir gėlynai neleidžia joms dygti žaibišku greičiu. Be to, sodiniai atrodo tvarkingi ir prižiūrėti. Sutikite, tai malonus privalumas! Nors kai kuriems žmonėms šis „premija“ yra pagrindinis tikslas.
✅ Gyvybingai drėkina (ypač karštu oru!)
Mulčias – puikus būdas sumažinti laistymą, ypač aktualus pietiniuose regionuose ir sausros metu. Po juo esanti žemė neišdžiūsta ir neskilinėja saulėje. Šiltnamyje pamirškite žiedų puvinį – ten mulčias tiesiog būtinas! Po juo esanti žemė mažiau įkaista. Įrodyta: kur krūva piktžolių, žemė drėgna ir puri, nereikalauja nuolatinės priežiūros. Labai svarbu mulčiuoti gėles vazonuose – nedideliais kiekiais jos greitai išdžiūsta ir perkaista, o mulčias jas apsaugo.
✅ Mityba „čia ir dabar“
Organinis mulčias yra kompostas tiesiai lysvėje! Dirvožemio mikroorganizmai jį apdoroja, ir augalai palaipsniui gauna visas reikalingas maistines medžiagas. Jokių nereikalingų kelionių į komposto dėžę ir atgal! Nuolat įterpdamas storą organinių medžiagų sluoksnį, žymiai sumažinau trąšų kiekį. Naudokite skirtingus dalykus: kaitaliokite žolę, pjuvenas, lapus.
✅ Monstrų piktžolių užkariautojas
Nepermatomas mulčias (kartonas, tanki neaustinė medžiaga) yra išsigelbėjimas apleistoms vietovėms, kuriose auga varputė ir kitos „nenugalimos“ piktžolės. Be šviesos jos pasiduoda! Aš varputės ant tako atsikračiau taip: padengiau ją medžiaga – ir viskas. Jokios žolės))) Kartonas taip pat puikiai tinka.
✅ Šiltas kailinis paltas žiemai
Regionuose, kuriuose žiemos atšiaurios ir be sniego, bei atlydžiai, mulčias yra tikras išsigelbėjimas svogūniniams ir daugiamečiams augalams. Jis padeda jų šaknims ir pumpurams išgyventi šiuos orų svyravimus.
✅ Apsaugo nuo dirvožemio ligų
Mulčio sluoksnis sukuria barjerą ligoms, kylančioms iš dirvožemio. Pavyzdžiui, nekenčiamam pomidorų marui. Jį sunku įveikti amžinai, jis laukia tinkamų sąlygų. O organinis sluoksnis tarnauja kaip kliūtis ir padeda užauginti sveikesnius augalus.
Iš ko gaminti mulčią?
Variantų yra daugybė! Galima naudoti bet kokią turimą medžiagą. Svarbu žinoti, ką ir kodėl darai, ir viskas bus tik naudinga.
Durpės (pavyzdžiui, iš senų kambarinių augalų vazonų – padeda nuo piktžolių ir gerina dirvožemį).
Nupjauta žolė (vejapjove su žolės surinktuvu arba surinkta grėbliu po žoliapjovės).
Rudens lapai (surinkite ir laikykite iki pavasario).
Šienas arba šiaudai.
Kriauklės iš sėklų arba riešutų.
Pjuvenos (ieškokite jų prie pamatų, gaukite iš stalių).
Susmulkintas pušies kankorėžis, pušų kraikas (surinkite miške).
Žievė (pavyzdžiui, mėlynėms).
Humusas (agurkai jį mėgsta!).

Kiekvienas mulčias turi savo vietą? Taip! Svarbu žinoti, kokiems augalams ir kokiam mulčiui galima rekomenduoti šieną, šiaudus ir žolę. Pavyzdžiui, šienas, šiaudai ir žolė gali būti naudojami bet kokiems sodinimams, o rūgščią aplinką mėgstantiems augalams – pušų spygliai ir susmulkinti kankorėžiai. Pjuvenos turi būti pasenusios arba, jei šviežios, apdorotos karbamidu.
- Mano asmeniniai receptai skirtingoms kultūroms:
- Mėlynė : žievė + pušų spygliai.
- Gėlynai: susmulkintas kūgis.
- Takai: tanki neaustinė medžiaga (nuo piktžolių).
- Daržovės ir uogos (valgomosios lysvės): daugiausia nupjauta žolė arba šienas.
Kada mulčias gali būti žalingas (ir kaip jo išvengti)
Ar mulčias gali būti blogas? Taip! Visi turime tai daryti išmintingai. Ne visos vietos vienodai geros mulčiui:
Šviežia žolė – būkite atsargūs! Nedėkite jos storu sluoksniu (10–15 cm) tiesiai po augalais, ypač karštu oru. Ji gali pradėti „degti“ (pūti nuo stipraus kaitinimo) tiesiai ant lysvės ir pažeisti šaknis! Ką daryti? Prieš klojant žolę, ją arba išdžiovinkite, arba dėkite plonu sluoksniu ir ne arti stiebų.
Žemos, užlietos vietos (net ir nuo lietaus): be pakeltų lysvių mulčias gali prisidėti prie drėgmės sąstingio ir šaknų puvimo. Geriau nerizikuoti.
Šaltesnio klimato zonos: storas mulčio sluoksnis, užteptas anksti pavasarį, neleis dirvožemiui įšilti ir gali atidėti daugiamečių augalų dygimą. Mulčiuokite, kai dirvožemis gerai įšils.
Tokia mano patirtis. Man labai patinka mulčiuoti augalus. Tai tikrai sutaupo laiko ir pastangų, lysvės gražios, o augalai sveiki. Ir geriausia tai, kad visa tai nebūtinai reiškia brangios dekoratyvinės žievės ar medžio drožlių pirkimą. Yra daug variantų! Naudokite tai, ką turite po ranka, darykite tai protingai – ir mulčias taps jūsų ištikimu pagalbininku sode.