Avietės – vienos mylimiausių uogų vasarnamiuose. Dėl saldaus skonio ir naudingų savybių jas vertina ne tik sodininkai, bet ir visi, kurie siekia natūralių vitaminų iš daržo. Tačiau norint pasiekti tikrai dosnų derlių – surinkti kibirą aviečių iš vieno krūmo – reikia ne tik jas pasodinti sklype, bet ir tinkamai prižiūrėti. Valstybės Dūmos deputatas ir Maskvos srities vasaros gyventojų sąjungos pirmininkas Nikita Čaplinas straipsnyje pasidalijo savo rekomendacijomis, kaip padidinti derlių. Pateikiame 9 pagrindines sėkmės paslaptis.
9 gyvenimo gudrybės, padėsiančios padidinti derlių
1. Pasirinkite tinkamą nusileidimo vietą
Avietės mėgsta šviesą. Kuo daugiau saulės, tuo uogos saldesnės ir didesnės. Tuo pačiu metu vietą reikėtų saugoti nuo skersvėjų. Idealiai tinka švelnus pietinis šlaitas arba vieta palei tvorą, kur išlaikoma šiluma ir nėra stovinčio oro. Venkite žemumų, kur kaupiasi vanduo – per didelis drėkinimas sukelia šaknų puvinį.
2. Tinkamas sodinimas yra derliaus pagrindas
Teisinga sodinimo schema leidžia krūmams pilnai išsivystyti. Tarp krūmų palikite 50–70 cm atstumą, tarp eilių – 1,5–2 metrus. Iš anksto paruoškite duobes, įberdami komposto ir medžio pelenų – tai prisotina dirvą kaliu ir pagerina dirvožemio struktūrą.
3. Genėjimas: be jo nebus aviečių
Nuėmus derlių, vaisinius ūglius reikia išpjauti. Jie nebeduos uogų, bet atims augalo stiprumą. Rudenį ir pavasarį taip pat atliekamas retinimas, paliekant 6–8 stiprius ūglius viename krūme. Tankinimas sumažina vėdinimą ir padidina ligų riziką.
4. Suriškite ūglius
Kad šakos nelūžtų nuo uogų svorio, jos rišamos prie grotelių arba kuoliukų. Tai ne tik pailgina ūglių gyvenimą, bet ir pagerina krūmo apšvietimą bei vėdinimą, o tai padeda išvengti grybelinių ligų.
5. Tinkama mityba yra uogų stiprumo ir saldumo raktas
Pavasarį, iškart po sniego tirpimo, avietėms aktyviam augimui reikalingos azoto trąšos. Žydėjimo ir nokimo laikotarpiu augalams reikia fosforo ir kalio – jie prisideda prie didelių, saldžių uogų formavimosi. Nepamirškite apie organines medžiagas: kompostą, humusą, žolelių arbatą.
6. Laistymas – be fanatizmo
Avietės mėgsta drėgmę, bet netoleruoja perlaistymo. Sausros metu laistykite reguliariai, po šaknimis, vengdami vandens patekimo ant lapų. Tai sumažina grybelinių infekcijų riziką. Laistyti ypač svarbu žydėjimo ir vaisių nokimo metu.
7. Mulčias yra svarbiausias pagalbininkas
Mulčiavimas išlaiko drėgmę dirvoje, neleidžia augti piktžolėms ir stabilizuoja temperatūrą ties šaknimis. Kaip mulčias galima naudoti humusą, šiaudus, pjuvenas ir durpes. Be to, dirvą reikia mažiau laistyti ir purenti.
8. Apsauga nuo kenkėjų ir ligų
Pastebėjus pirmuosius ligos požymius (dėmes ant lapų, ūglių susisukimą, vabzdžių atsiradimą), nedelsiant pradėkite gydymą. Naudokite patikrintus preparatus ir griežtai laikykitės nurodymų. Jei liga nebus gydoma, derlius gali būti visiškai prarastas.
9. Išbandykite remontantines veisles
Visą derlių turinčios avietės – tikras vasaros gyventojo dievo dovana. Jos duoda vaisių du kartus per sezoną: liepą ir rugsėjį. Tačiau tokioms veislėms reikia kruopštesnės priežiūros: rudenį jos visiškai nupjaunamos, o pavasarį intensyviai tręšiamos ir kontroliuojama dirvožemio drėgmė.
