Rododendrai pavasarį džiugina ryškiais žiedais, tačiau kad šie dekoratyviniai krūmai sėkmingai peržiemotų, vien uždengti jų neužtenka. Rudenį būtina pasirūpinti dirvožemio drėgme, šaknimis ir tinkamu mulčiu.
Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė Ramunė Žemgulytė paaiškino, kaip paruošti rododendrus šaltajam sezonui ir kokių klaidų vengti.
Dengti reikėtų ne per anksti
Pasiruošimą žiemai pradėti jau galima, pavyzdžiui, aplink krūmus įrengiant kuoliukus, lankus ar kitas atramas, prie kurių vėliau bus pritvirtinta apsauginė medžiaga. Tačiau pačių rododendrų dar nereikėtų skubėti dengti.
Pasak R. Žemgulytės, tinkamas metas tai daryti ateina vegetacijai einant į pabaigą, kai vidutinė paros temperatūra nukrinta žemiau 5 laipsnių šilumos ir susidaro įšalas.
Rododendrus galima apsaugoti balta agroplėvele, pavėsinimo tinklu, įvairiais dembliais arba eglišakėmis. Saulėtoje vietoje augančius augalus svarbu užpavėsinti, o atvirose vietose esantiems krūmams įrengti vėjasi as. Taip sumažinamas žiemos saulės ir vėjo džiovinantis poveikis.
Vis dėlto danga nuo visų grėsmių neapsaugo, ypač jei šalčiai užsitęsia. Šaknis papildomai saugo sniegas – patikimai nuo iššalimo jas apsaugo tik storesnė jo danga.
Kuriems augalams apsauga būtina?
Vienodos priežiūros reikia ne visiems rododendrams. Sprendimas priklauso nuo augalo amžiaus, veislės ir augimo vietos.
Specialistė rekomenduoja pirmąsias dvi žiemas dengti visus naujai pasodintus rododendrus. Per maždaug dvejus metus augalas įsitvirtina dirvoje, užsiaugina reikiamą šaknyną ir tampa atsparesnis nepalankioms oro sąlygoms.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti visžaliams rododendrams, augantiems saulėkaitoje, taip pat krūmams, pasodintiems atvirose ir vėjuotose vietose. Jiems apsaugos gali reikėti ir vėlesniais sezonais.
Vazonuose auginamų rododendrų šaknis taip pat būtina apsaugoti. Vazoną galima įkasti į žemę ir uždengti augalą arba perkelti jį į šviesią, nešildomą patalpą, pavyzdžiui, šiltnamį ar verandą.
Kasmet dengti nebūtina mūsų klimatui atsparių veislių. Tačiau egzotiškesni, mažiau šalčiui atsparūs rododendrai pareikalaus daugiau priežiūros. R. Žemgulytė pažymi, kad entuziastai neretai renkasi ypatingus, bet mūsų atšiaurumo zonai nelabai atsparius augalus ir kasmet juos kantriai ruošia žiemai.
Prieš šalčius krūmus būtina palaistyti
Rudenį svarbu pasirūpinti ne tik apsauga nuo šalčio, bet ir pakankama dirvožemio drėgme. Jei ilgiau nelijo, reikėtų patikrinti žemę. Jeigu sprindžio gylyje ji sausa ar pradžiūvusi, rododendrus būtina palaistyti.
Pakankamas vandens kiekis ypač pagerina visžalių rododendrų ir pusiau visžalių japoninių hibridinių azalijų galimybes sėkmingai peržiemoti. Įšalus dirvai, šaknys vandens pasisavinti nebegali, todėl prieš žiemą sukauptos drėgmės atsargos tampa itin svarbios.
R. Žemgulytė pataria likus kelioms dienoms iki prognozuojamų šalčių, kai susidarys gruodas, vieną rododendrą gausiai palaistyti 2–3 laistytuvais vandens.
Ypač atidžiai laistyti reikia šiemet ar pernai pasodintus krūmus. Jų šaknynas dar nedidelis, todėl augalas negali pasisavinti tiek drėgmės, kiek jam reikia. Senesni, geros būklės rododendrai dažniausiai žiemai pasiruošia patys.
Jei įmanoma, laistymui specialistė siūlo rinktis atvirų vandens telkinių vandenį, nes vandentiekio vanduo dažnai būna per kietas.
Nukritę lapai gali tapti geriausiu mulčiu
Sveikų rododendrų po krūmais nukritusių lapų rudenį nereikėtų skubėti išgrėbti. Jie gali veikti kaip natūrali dirvožemio danga ir padėti augalui pasiruošti žiemai.
Rododendrų lapai, anot R. Žemgulytės, yra pats tinkamiausias mulčias šiems augalams, todėl sergančių krūmų lapus galima palikti, o sveikų – rekomenduojama neišmesti.
Jiems yrant dirvožemis rūgštėja ir pasipildo maisto medžiagomis. Taip pat sudaromos geresnės sąlygos šaknims naudingai mikorizei, išsaugoma drėgmė, sumažinami temperatūros svyravimai ir slopinamas piktžolių augimas.
Jei lapų neužtenka, papildomai galima naudoti pušų spyglius, ąžuolų lapus, spygliuočių medžių drožles ar žievę. Tačiau mulčio sluoksnis neturėtų būti per storas – įprastai pakanka maždaug 5 cm. Jį reikėtų papildyti kasmet arba kas antri metai.
Šiemet ar pernai pasodintus rododendrus galima mulčiuoti storesniu sluoksniu. Pavasarį jį reikėtų paskleisti plačiau, kad danga tolygiai apimtų didesnį plotą aplink augalą.
Durpės gali tapti pavojingais spąstais
Mulčiui nerekomenduojama rinktis labai stambios žievės, kankorėžių, dažytų medžio drožlių ar dekoratyvinės skaldelės. Atsargiai reikėtų vertinti ir durpes, kuriomis kai kurie augintojai dengia žemę aplink rododendrus.
Durpės sugeria daug vandens ir stipriai įšąla, o pavasarį atitirpsta lėtai. Todėl gali susidaryti situacija, kai oras jau šiltas, tačiau visžalis rododendras tebėra apsuptas suledėjusio mulčio.
Per storas durpių sluoksnis gali įstumti šaknis pernelyg giliai. Tuomet ant šakų gali pradėti augti pridėtinės šaknys, krūmas silpnėja, prasčiau auga ir gali suskilti į atskirus augalus. Netinkamas mulčiavimas gali būti viena iš priežasčių, kodėl rododendrai prastai auga ir ilgainiui sunyksta.
Rudenį tręšti jau nebereikėtų
Rudeninis papildomas tręšimas rododendrams nebereikalingas – tam tinkamas laikas jau praėjęs. Apskritai dėl mineralinių trąšų naudojimo šiems augalams diskutuojama, nes dalis augintojų jų visai nenaudoja.
Jei rododendrus nusprendžiama tręšti, reikėtų rinktis tik jiems skirtas trąšas, neviršyti nurodytos normos ir nustoti tai daryti ūgliams nustojus augti, maždaug nuo liepos vidurio.
Dabar svarbiausia užtikrinti pakankamą drėgmę, tinkamai apsaugoti šaknis mulčiu, o jautresnius augalus – nuo žiemos saulės ir vėjo. Tręšimą geriau atidėti kitam sezonui.
