Ilgai gyventi norėtų daugelis, tačiau vien tik sulaukti daugiau nei 100 metų nepakanka – svarbu, kokia tuo metu bus sveikata. Ar senėjimą įmanoma atitolinti ir ilgiau išsaugoti gerą savijautą, pasakojo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.
Vien paso metų nebeužtenka
Vertindamas teiginį, kad dabartinė vaikų karta tikrai gyvens ilgiau nei 100 metų, profesorius išliko atsargus. Jis sakė tikintis sparčiai žengiančiu mokslu, tačiau šiuo metu tokiam teiginiui nėra pakankamo mokslinio pagrindo. Apie tai V. Alekna kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Anksčiau biologinis amžius dažniausiai buvo nustatomas pagal organizmo funkcijas, kraujo tyrimus ir biocheminius žymenis. Dabar vis daugiau dėmesio skiriama ląstelės būklei – tam naudojama epigenetinio laikrodžio arba epigenetinio amžiaus sąvoka.
Profesorius pabrėžė, kad žmogus vienu metu turi kelis amžius: biologinį, epigenetinį ir chronologinį, arba kalendorinį, kuris įrašomas pase. Būtent pastarasis vis dar dažnai naudojamas sprendžiant apie žmogaus funkcines ir kognityvines galimybes, nors toks vertinimas, gydytojo manymu, jau yra pasenęs.
Ląstelę paveikti galima, visą organizmą atjauninti – neįrodyta
V. Alekna išskyrė pirminį, arba biologinį, ir antrinį senėjimą. Pirminis susijęs su genetiniais pokyčiais, kurie vyksta nuolat ir iš dalies nepriklauso nuo žmogaus. Šie procesai yra negrįžtami.
Net ir visiškai sveikai gyvenantis 70-metis, palyginti su tuo pačiu žmogumi 30-ies, paprastai nebeturės tokios pat raumenų veiklos, reakcijos ir kognityvinių gebėjimų. Tam įtakos turi ląstelėse vykstantys pokyčiai, įskaitant mažesnę mitochondrijų gaminamą energiją ir kitus mechanizmus.
Vis dėlto profesorius teigė, kad kalbant apie ląsteles situacija nėra tokia vienareikšmė. Eksperimentiniu ir klinikinių tyrimų lygmeniu jau bandoma paveikti bei „jauninti“ atskiras ląsteles, tačiau nėra įrodymų, kad tokiu būdu būtų galima atjauninti visą organizmą arba pailginti žmogaus gyvenimą.
Vadinasi, epigenetinį laikrodį atsukus penkeriais metais, tai savaime nereiškia, kad žmogus gyvens penkeriais metais ilgiau. Pasak gydytojo, būtent čia slypi pagrindinis paradoksas.
„Jeigu ilgaamžiškumui iki 60 metų svarbiausia širdis, tai po 60 metų svarbiausia raumenys“, – teigė profesorius.
Kas senėjimą iš tiesų gali pristabdyti?
Antrinis, dažnai patologiniu vadinamas senėjimas, susijęs su ligomis ir gyvenimo būdu. Šioje srityje, pasak V. Aleknos, mokslinių įrodymų yra gerokai daugiau, nes dalį veiksnių žmogus gali pakeisti.
Vienas svarbiausių dalykų – fizinis aktyvumas. Gydytojas pabrėžė, kad kalbama ne tik apie judėjimą apskritai, bet ir apie raumenų masę bei jų funkcijas.
Ne mažiau svarbi yra mityba. Nors patarimų šioje srityje apstu, tvirtesniais įrodymais, profesoriaus teigimu, išsiskiria pirmiausia Viduržemio jūros dieta. Naudos gali turėti ir daržovės, skaidulos bei kai kurie kiti mitybos elementai, tačiau daugelis kitų populiarių teiginių tėra paremti tikėjimu.
V. Alekna pabrėžė, kad nėra vieno „supermaisto“, kuris išspręstų visas problemas. Svarbu kasdien rinktis atskiras tinkamas mitybos detales, kurių visuma ir sudaro žmogaus mitybą.
Ilgaamžiškumui taip pat svarbus subalansuotas miegas, streso kontrolė ir nerūkymas. Pasak gydytojo, biologiniu požiūriu rūkymas organizmui nesuteikia jokios naudos ir yra labai žalingas.
Reikšmingą vietą užima ir prevencija: kraujo tyrimai, gliukozės bei cholesterolio kontrolė ir kūno sudėties vertinimas.
Ryškiausias pokytis – maždaug sulaukus 75 metų
Senėjimas vyksta labai skirtingai. Vienas 90-metis gali būti slaugomas jau 20 metų, o kitas iki mirties gali važinėti, slidinėti, bėgioti ir lankytis teatre.
Skirtingą senėjimo tempą, pasak profesoriaus, iš dalies lemia DNR ir joje vykstantys metilinimo procesai. Ląstelėse laikui bėgant susidaro tam tikri žymenys, kurių profilis įvairiais gyvenimo etapais skiriasi.
Šiuos pokyčius vertindami genetikai gali nustatyti vadinamąjį epigenetinį laikrodį. Pavyzdžiui, 70 metų žmogaus epigenetinis profilis gali atitikti 45 metų amžiaus grupę. V. Alekna mano, kad ateityje, galbūt net gana greitai, tokie skaičiavimai bus įtraukti į praktinę mediciną.
Pasak gydytojo, Lietuvoje didžiausias senėjimo lūžis įvyksta maždaug apie 75 metus.
Rinkodaros pažadai kol kas lenkia įrodymus
Kalbėdamas apie išpopuliarėjusias ilgaamžiškumo programas, papildus ir įvairias technologijas, profesorius perspėjo, kad jų rinkodara dažnai gerokai lenkia mokslą.
Įrodymų šioje srityje pamažu daugėja: kai kurios kryptys pasiteisina, kitos – ne. Tačiau kol kas nėra tvirtų mokslinių duomenų, leidžiančių teigti, kad tokios priemonės iš tiesų pailgina žmogaus gyvenimą.
